Aktyvus dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijų diegimas kai kuriose žiniasklaidos priemonėse (ypač Kinijos) jau dvejus metus kelia žurnalistų ir tekstų autorių susirūpinimą. Pabandėme išsiaiškinti, ar dirbtinis intelektas nekelia pavojaus žiniasklaidos ateičiai, ir įvertinti dirbtinio intelekto plėtros perspektyvas internetinėje žurnalistikoje.
„Reuters” Žurnalistikos tyrimų instituto tyrėjas Nikas Niumanas (Nic Newman) 2018-19 m. atliko pasaulinį žiniasklaidos tendencijų tyrimą. Didelė tyrimo dalis buvo skirta dirbtiniam intelektui ir žiniasklaidos robotizacijai.
Institutas atliko žiniasklaidos priemonių vyriausiųjų redaktorių, vadovų ir žiniasklaidos išteklių savininkų apklausų seriją, kuri parodė, kad daugelis leidėjų 2019 m. ketina investuoti į dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi, tačiau tai nebus daroma dabartinių darbuotojų sąskaita.
Apie 78 % respondentų mano, kad tokios investicijos ir skaitmeninimo plėtra žiniasklaidoje yra neišvengiamos, o 85 % apklaustųjų pažymėjo, kad tuo pat metu būtina įdarbinti daugiau žurnalistų ir autorių. Didžiausius lūkesčius ir pageidavimus aukščiausio lygio žiniasklaidos vadovai grindžia gyvais žmonėmis.
Daug svetainių pradėjo eksperimentuoti su dirbtiniu intelektu dar 2017-2018 m., tačiau 2019 m. tikimasi dar platesnio, sprogstamo technologijų taikymo. Verta atkreipti dėmesį į tris pagrindinius tokių investicijų šaltinius:
● Mašininis mokymasis, skirtas turiniui personalizuoti.
● Siužetų ir vaizdo įrašų automatizavimas, vadinamoji „robotų žurnalistika”.
● Įrankiai, padedantys žurnalistams susidoroti su informacijos perkrova.
Šaltinis:
